Kuo skiriasi protas nuo įsitikinimo?


Atsakymas 1:
  • Tikėjimas yra tikėjimo šuolis, kuriuo remkitės, kad įgytumėte pasitikėjimo savimi arba išlaikytumėte pasitikėjimą savimi. Tai nuolat eina. Suteikia tau laimę. Suteikia ramybę. Taip pat galite pasijusti sulūžę, kai to netenkate. Pavyzdys: Ne kartą esate apgauti, tačiau vis tiek pasitikite žmonėmis ar tuo žmogumi, nes tikite žmonija. Ūkininkai tiki motina žeme. Taigi jie daro tą patį, net ir patyrę motiniškos prigimties pranašumus. Priežastis yra atsakymas, palaikantis UR veiksmus.Suteikia pasitenkinimą ir gali įtikinti kitus, kai jie abejoja jūsų veiksmais.

Jis taip pat susimaišo.

Bendras pavyzdys:

Priežastis, dėl kurios meldžiatės, yra tai, kad tikite Dievą.

Priežastis yra ta, kad tikėjimo šuolis turi dvasingumo.


Atsakymas 2:

Religinių žmonių tikėjimas iš esmės yra sekti tai, ko laikėsi jų protėviai, skaityti tuos šventraščius, kuriuos skaitė jų tėvai, atlikti ritualus, kuriuos atliko jų protėviai. Jei žmogus seka savo protėvių įsitikinimu net neįsitikinęs pats, kas yra tiesa ir kas klaidinga, ar teisinga, o kas neteisinga, tada toks asmuo bus vadinamas religiškai aklu, kuris nepriims tiesos, net jei tu buvai pateikti jam / jai tūkstantį įrodymų, patvirtinančių tiesą.

Ir kai jis (ji) sugeba atskirti gerą nuo blogo, nuo gero ir nuo blogo, tada tai vadinama samprotavimu.

Kad žmogus taptų šventas, svarbu vystyti samprotavimus kartu su tikėjimu į vieną Dievą, kuris neturi nei partnerio, nei įvaizdžio.


Atsakymas 3:

Religinių žmonių tikėjimas iš esmės yra sekti tai, ko laikėsi jų protėviai, skaityti tuos šventraščius, kuriuos skaitė jų tėvai, atlikti ritualus, kuriuos atliko jų protėviai. Jei žmogus seka savo protėvių įsitikinimu net neįsitikinęs pats, kas yra tiesa ir kas klaidinga, ar teisinga, o kas neteisinga, tada toks asmuo bus vadinamas religiškai aklu, kuris nepriims tiesos, net jei tu buvai pateikti jam / jai tūkstantį įrodymų, patvirtinančių tiesą.

Ir kai jis (ji) sugeba atskirti gerą nuo blogo, nuo gero ir nuo blogo, tada tai vadinama samprotavimu.

Kad žmogus taptų šventas, svarbu vystyti samprotavimus kartu su tikėjimu į vieną Dievą, kuris neturi nei partnerio, nei įvaizdžio.


Atsakymas 4:

Religinių žmonių tikėjimas iš esmės yra sekti tai, ko laikėsi jų protėviai, skaityti tuos šventraščius, kuriuos skaitė jų tėvai, atlikti ritualus, kuriuos atliko jų protėviai. Jei žmogus seka savo protėvių įsitikinimu net neįsitikinęs pats, kas yra tiesa ir kas klaidinga, ar teisinga, o kas neteisinga, tada toks asmuo bus vadinamas religiškai aklu, kuris nepriims tiesos, net jei tu buvai pateikti jam / jai tūkstantį įrodymų, patvirtinančių tiesą.

Ir kai jis (ji) sugeba atskirti gerą nuo blogo, nuo gero ir nuo blogo, tada tai vadinama samprotavimu.

Kad žmogus taptų šventas, svarbu vystyti samprotavimus kartu su tikėjimu į vieną Dievą, kuris neturi nei partnerio, nei įvaizdžio.