Kuo skiriasi konstanta nuo savavališkos konstantos?


Atsakymas 1:

Savavališka konstanta yra konstanta, kurios vertė gali būti laikoma bet kuo, tik tol, kol ji nepriklauso nuo kitų kintamųjų lygtyje ar išraiškai. Neprivaloma konstanta paprastai gali užtrukti tik vieną vertę (arba galbūt galimų verčių rinkinį, bet ne bet kokią vertę).

Pvz., Jei paklausite „kokie skaičiai dalijami iš 2?“ atsakymą galėtumėte parašyti kaip 2n, kur n yra savavališka sveikojo skaičiaus konstanta. Tai skiriasi nuo konkrečios konstantos, tokios kaip 2i + 1 = 15, kur konstanta i išraiškai 2i + 1 gali įgyti tik vieną reikšmę (i = 7).


Atsakymas 2:

Konstantos yra dydžiai, kurie nesiskiria. Tai, kas juos daro savavališkus ar ne, yra tai, ar yra pakankamai informacijos jiems apibrėžti. Fizinės konstantos, tokios kaip pi, eulerio skaičius, plokščių konstanta, yra apibrėžtos ir nėra savavališkos. Mano patirtis rodo, kad pasirenkant diferencialines lygtis, neturint pakankamai ribinių sąlygų, savavališkos konstantos dažniausiai sakomos tiesės lygtis y = mx + b. b yra savavališka konstanta, bet jei jums sakoma y = 5 @ x = 0, b nebėra savavališka. b = 5.


Atsakymas 3:

Konstantos yra dydžiai, kurie nesiskiria. Tai, kas juos daro savavališkus ar ne, yra tai, ar yra pakankamai informacijos jiems apibrėžti. Fizinės konstantos, tokios kaip pi, eulerio skaičius, plokščių konstanta, yra apibrėžtos ir nėra savavališkos. Mano patirtis rodo, kad pasirenkant diferencialines lygtis, neturint pakankamai ribinių sąlygų, savavališkos konstantos dažniausiai sakomos tiesės lygtis y = mx + b. b yra savavališka konstanta, bet jei jums sakoma y = 5 @ x = 0, b nebėra savavališka. b = 5.